putoti

putóti, -ója, -ójo 1. intr. SD248, H, R, KBII198 kilti, darytis, dėtis putoms: Piliant alus putója Pš. Alus tik putója, bėga oran Dglš. Vilius gali ir perka ne tik putojančio vyno, bet ir saldaus vyno, ir rūgštaus vyno I.Simon. Šiandie taurės mums putoja B.Sruog. Jei karvę melžiant pienas putoja, tai bus lietaus (priet.) Šd. Jei karvės duoda maža ir putojančio pieno – bus lietaus LTR(Ppl). Putója geltonom putom Ėr. Vanduo, krisdamas nuo akmens, putó[ja] putomis J. Bet štai prieš juos jūra plačioji banguoja, siūbuoja, putoja K.Bink. Siaučia putoja bangos, ir niekaip žmogus nesuprasi, ar jos su uolomis kaujas, ar žaidžia A.Vien. Ežeras putója OG304. Mačiau, kaip pavasarį upė ištvinus prie tilto putojo ir šniokštė V.Mozūr. Juodžemis trupėjo ir biro į putojantį vandenį J.Dov. Jau putója balos – pradeda ant upelį bėgt, grioviai pilni vandenio Ps. Ant vandenio užsideda burbuliukai, putója sniegas Lnkv. Ir putódams sniegs visur į nieką pavirto K.Donel. Putojančios vonios rš. Išbaldina – bálta bálta, lietus lyja – tai net putója (apie audeklą) Smal. ^ Lenkiasi, stoja, duria, putoja (duoną minko) LTR(Ldvn). | refl.: Pakėžęs jau sniegas korėjas, o kožnoj duobelėj apsekęs vanduo putojas Žem. 2. tr., intr. Kair, Grk, Skr daryti putas, muilinti: Ar gerai putója muilas? Lš. Kam tiek daug muilo putóji? Ėr. 3. intr. leisti putas (iš burnos, iš snukio): Putoja ir griežia dantimis CII400. Ir, parpuolęs ant žemės, voliojos vis putodamas Ch¹Mr9,20. Taip visi tuojaus su kuciais bėgo į krūvą ir tikt vis „užmušt, užmušt“ putódami rėkė K.Donel. ^ Du žili meitėliai pjaunas, baltom putom putoja (girnos) Pls. | refl.: Neūžtauk, kuily, nesiputók! Skr. 4. intr. labai prakaituoti, kaisti: Dirbau, ka nugara putójo! Krž. Bėgu uždusus, kupra putója, o nepaveju, i gana Jrb. Putódamas uždirbdavai dvidešimt kapeikų Vn. Kad duoda, kad kerta rugius, net jam klynas putója! Ėr. Bėgu, skubu, kad subinė putó[ja], o anam neįtinku! Šts. Raunam linus, kad šakumas putó[ja]! Šts. Tau kulis putós, kol išminkysi Trk. Tu berneli, kur tu joji, tau žirgelis jau putoja NS1079. Ilsta šyvas žirgelis, krauju putoja V.Krėv. Arklys putoja N. 5. intr. prk. smarkiai supykus bartis, rėkti, kad net tikštų seilės: Senoji Karalienė putoja pykčiu ant sūnaus I.Simon. Tėvas net putojo iš piktumo J.Dov. Braniukė ka putója, ka putója, o tie vaikai tik juokiasi Plv. Kaimynas an kaimyno putója Mrj. Rėkia putoja – jos niekas nenutildins Ėr. Ateina putódamas Alk. Pati putója putója, o jis, nebagas, tyli Rdm. Putóji ir putóji per dienas Al. Prieš tėvus sarmata putót Vj. | refl. Dkš: Ko čia putójies kaip pasiutęs, niekas čia tavęs nebijo! Paį. 6. intr. prk. smarkiai reikštis (jausmams): Kur tik ragana sustoja, apkalbos, vaidai putoja S.Nėr. Apmaudas putoja vyrų širdyse S.Nėr. Kiek čia keršto putójo! Srd. 7. tr., intr. menk. daug kalbėti, plepėti, taukšti, tauzyti: Putóji, ir pati nežinai ką Ds. Ale jau kai pradeda putót, tai galo nėr Švnč. Ką čia putóji dykąją! Ds. Bedievių burna putoja piktą CII416. 8. tr., intr. menk. smarkiai, godžiai valgyti: Va tai putója, kas papuola, brat! Sdk. \ putoti; apiputoti; atputoti; įputoti; išputoti; nuputoti; paputoti; parputoti; perputoti; priputoti; suputoti; užputoti